YLAKIŲ EVANGELIKŲ BAPTISTŲ BENDRUOMENEI - 100 metų
Solvita Šikšnė, Ylakių EBB
Latvijos baptistų bendruomenių įsikūrimas ir vystymasis Lietuvoje susijęs su persekiojimais, kuriuos išganymą patyrusieji latviai kentė savo tėvynėje.
Pirmosios Latvijos baptistų bendruomenės Lietuvoje pradėjo burtis
nuo 1865 m. Mažeikių, Židikų, Telšių, Skuodo, Ylakių ir
Jutkaičių apylinkėse.
Po Antrojo pasaulinio karo latvių baptistų centru Lietuvoje tapo Ylakių bendruomenė.
Ylakių baptistų bendruomenės pradžia siekia 1905 metus, kai,
tyrinėdami Šventąjį Raštą, keletas brolių suvokė
sąmoningo suaugusiųjų krikšto būtinybę. Nuo jų
ir prasidėjo baptistų bendruomenės Ylakiuose kūrimasis.
Pamažu prie jų prisijungė daugiau įtikėjusiųjų.
Pirmaisiais gyvavimo metais bendruomenė kaip stotis priklausė Vainodės
baptistų bažnyčiai, o 1907 m. tapo savarankiška bendruomene. Mūsų
Viešpaties globojama, bendruomenė gyvavo ir karo, ir pokario, ir sunkiaisiais
sovietmečio laikais. Pradžioje tikintieji savo maldos namų neturėjo,
susirinkimai vykdavo namuose bei Brolių bendruomenės patalpose. Tik
1931 metais buvo pastatyti dabartiniai
Ylakių evangelikų baptistų maldos namai.
Ankstyvaisiais metais Ylakiuose Gerąją Naujieną skelbė daug
brolių – pamokslininkų iš Latvijos: Grigis Inkis, J. Jankovskis, F.Fricis
Ulberts, Eduards Strėlis, Janis Kurcitis.
Gerai mokėdami latvių kalbą, čia
dažnai pasitarnaudavo ir pamokslininkai iš Lietuvos: Jonas
Inkenas, Teodoras Gerikas ir
J.Valis.
Po Antrojo pasaulinio karo Dievo Žodžiu tarnavo pamokslininkai: Janis Kurcitis,
Pauls Zilberts (jis buvo Lietuvos baptistų bendruomenių presbiteris, tarnavo
ir Skuodo bei Mažeikių bendruomenėse), Vilchelms Simanis, Teovils
Jansons, Herberts Ašmis. Nuo 1985 m. iki dabar (2005 m.), du kartus
per mėnesį Ylakių baptistų bendruomenėje pamokslauja
Porfirijs Šeršniovs iš Liepojos. Nuo 1970-ųjų reguliariai (kartą
per mėnesį) pamaldos vyksta lietuvių kalba.
Ylakių bendruomenės darbo branduolys buvo choras, įkurtas 1922
metais ir muzikos būrelis. Chorui vadovavo: Ermsons, Vilis Siksna, Žanis
Siksna, Dzintra Šukienė. Šiuo metu su choru dirba Sanita Siksna ir Solvita
Šikšnė.
1951 m. Žaniui Siksnai susituokus su Helena Fedorova, bendruomenę
ir chorą papildė talentinga tarnautoja Helena. 34 metus Helena Siksna
darbavosi Ylakių bendruomenėje. Tai buvo „aukso amžius“ tiek chorui,
tiek ir visai bendruomenei, nes Dievas seseriai Helenai buvo patikėjęs
daug talentų: ji buvo pianistė, solistė, kompozitorė ir
poetė; daugelis jos sukurtų giesmių (apie 80) yra su jos pačios
tekstais. Ji taip pat įkūrė muzikos būrelį bei darbavosi
su bendruomenės vaikais.
Šiuo metu pamaldos vyksta tris
kartus per mėnesį (11.00 val.), latvių ir lietuvių kalbomis,
paskutinįjį mėnesio sekmadienį – tik lietuvių kalba
(13.00 val.). Pamaldose gieda choras, jaunimo ansamblis, trio tiek latvių,
tiek lietuvių kalbomis.
2000 m. Ylakių ev. baptistų bendruomenėje atsinaujino sekmadieninės
mokyklėlės darbas. Sekmadienio rytais Solvita ir Laima veda Biblijos
pamokėles vaikams, o tiems, kurie jau užaugę, – jaunimo vakarus. Pamažu
yra kuriamas vaikų ir jaunimo ansamblis.
Jaunimo susitikimai vyksta ir M. Rūšupiuose bei Skuode. Šis jaunimas retkarčiais
atvažiuoja į pamaldas, jaunimo susitikimus, giesmių šventes Ylakių
baptistų bažnyčioje.
Nuo 2000 metų rengiamos vasaros stovyklos „Šaltinis“ sekmadieninės mokyklos vaikams ir paaugliams.
2005 m. liepos 24 d. – tai
dar viena reikšminga data, pateksianti į Ylakių ev. baptistų
bendruomenės istorijos puslapius, nes tą dieną bendruomenė
šventė savo 100-ąjį jubiliejų. Šimtas metų – tik akimirksnis
Dievo akyse, bet mums, žmonėms, tai nemažas laiko tarpas. Pirmieji Dievo
žodžio skelbėjai ir bendruomenės kūrėjai nebesulaukė
šio reikšmingo jubiliejaus, tačiau jų darbo rezultatai šiandien kalba
už juos.
Šimtmečio akimirkos...
Šios gražios sukakties proga mus aplankė broliai ir seserys iš: Mažeikių,
Kretingos, Klaipėdos, Skuodo, Vainodės, Priekulės, Mersrago,
Liepojos, Rygos, Aizputės bendruomenių. Daugelio jų gyvenimas
trumpiau ar ilgiau buvo susietas su Ylakių bendruomene. Taigi, tą
dieną susitikome buvusieji ir esantieji ylakiečiai, jų draugai,
pažįstami, ir visi kartu džiaugėmės Viešpaties suteiktomis palaimomis.
Padėkos pamaldas vedė dabartinis bendruomenės pastorius Porfirijus
Šeršniovas, pamokslą sakė buvęs bendruomenės pastorius Herberts
Ašmis.
Giedojo ir muzikavo Cianas
baptistų bendruomenės vyrų choro grupė bei Crescendo kvartetas
iš Liepojos. Ylakių bendruomenės choras taip pat
pagiedojo dvi giesmes: H.Siksna „Giesmė apie Jėzų“ ir
A.S.Sullivan „Tik pirmyn, krikščionys“.
Džiaugėmės savo šventėje girdėdami uždegantį ir padrąsinantį
pastoriaus-evangelisto Paulo Zilberto iš Mersrago (Latvija) žodį. Jis Ylakiuose
Dievo Žodžiu tarnavo prieš 50 metų; jo žmona Zelma Zilberta pasidalino
poezijos eilėmis.
Mus sveikino ir kaimyninė Mažeikių ev. baptistų, taip pat Klaipėdos
ev. baptistų bei Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenės, Lietuvos
evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga ir buvęs
ilgametis LEBBS pirmininkas Albertas Latužis su žmona Nijole.
Po oficialiosios pamaldų dalies atėjo laikas laisvam bendravimui prie
arbatos bei vaišių: kiekvienas galėjo pasidalinti tuo, kas buvo širdyje:
giesme, žodžiu, palinkėjimu ir pan.
EBEN-EZER ‘Iki šiol Viešpats mums padėjo.’ (1 Sam 7,12)
Džiaugiamės Viešpatyje,
galėdami liudyti pasauliui Jo karalystę žengiant per šimtmečio
slenkstį. Garbė mūsų Dievui!√
2005 rugpjūčio 5-6 d. LEBBS Biblijos mokykla vėl sukvietė studentus ir visus norinčius iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių į seminarą, kuris vyko Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bažnyčioje. Gvildenome dvi temas: apie baptistų identitetą ir apie tai, kiek dėmesio turėtume (ar neturėtume) skirti piktosioms jėgoms. Šias temas pristatė ir nuoširdžiai į iškylančius klausimus atsakinėjo pagrindinis seminaro kalbėtojas Nigelas Wrightas, Sperdženo kolegijos Londone rektorius. Visi dalyvavusieji išsivežėme savaitgalio, praleisto Vilniuje, įspūdžių, atsakytų arba naujai iškilusių klausimų, pamąstymų. Grįžus atgal ir prisiminus, štai keletas iš jų:
Raimonda Baliutavičiūtė, Klaipėda
2005-ųjų rugpjūčio 5-oji, penktadienis.
Keliamės anksti, kad dešimtą valandą jau būtume Vilniuje.
Dar viena NEBIM’o sesija-seminaras šįkart vyks ten. Jei nesate nuolatinis
jų dalyvis, ar bent kartą tokiame seminare pabuvojęs, gal ir
nesuprasite, kiek daug džiaugsmo ir teigiamų lūkesčių talpina
kiek anksčiau pavartoti žodžiai „dar viena“. Jie reiškia, kad mūsų
mokykla dar gyvuoja, kad Dievas laimina ir toliau suteikia galimybę rinktis
kartu, dar kartą išvysti tiek naujus, tiek per gerus porą metų
jau brangiais tapusius veidus, drauge ieškoti ir atrasti, pažinti ir suprasti.
Sunku nedėkoti Dievui už tokią malonę!
Šįkart svečiuose Sperdženo kolegijos rektorius
Nigelas Wrightas, padėsiantis mums pažvelgti į mūsų, baptistų,
tapatybę bei paklausti savęs, kiek dėmesio skiriame tamsiosioms
jėgoms. Pirmoji tema daugelio mūsų jau aptarta kiek anksčiau,
tad visai pravartu pasikartoti. O be to, ir dėstytojas pažvelgė į
ją kiek kitokiu kampu, akcentavo kitas detales, tad medžiagos apmąstymams
ir diskusijoms netrūko. Nemažiau atsako sulaukė ir antroji tema: „Tamsiosios
pusės teologija“. Kiek dėmesio turėtume skirti velniui ir jo
darbams? Ar būna šiais laikais demonų apsėstųjų? Ar
baptistai turėtų ruošti egzorcistus? Šie ir dar daugelis kitų
klausimų, kuriems krikščionys paprastai arba skiria pernelyg daug
dėmesio, arba visiškai juos ignoruoja. Buvo įdomu drauge paieškoti,
kokios pozicijos turėtume laikytis mes.
Seminaras pirmą kartą vyksta sostinėje, tad sulaukiame šiokios tokios naujovės: nakvojame ne bažnyčioje, kur visą dieną klausėmės paskaitų ir diskutavome, bet išsiskirstome po vilniečių namus. Akimirką šmėstelėjusį apgailestavimą, kad vakare po paskaitų neteksime galimybės visi likti drauge ir toliau šnekučiuotis iki išnaktų, pakeičia naujos pažinties ir šilto bendravimo namų aplinkoje džiaugsmas. Ačiū visiems, kurie mus priglaudė ir dalijosi savo namų šiluma bei jaukumu!
Šeštadienis stebėtinai trumpas: pora paskaitų, namų darbų užduotys studentams, gardūs sotūs pietūs ir, žiūrėk, jau laikas vėl atsisveikinti iki kito karto, kada ir vėl su džiaugsmu galėsime sau ištarti: „Laikas dar vienam mokyklos seminarui“. Iki susitikimo ten, mielieji J.√
Paskutinis Neakivaizdinės Biblijos mokyklos seminaras eilinį kartą parodė, kad Biblijoje nėra antraeilių temų. Labiausiai atkreipiau dėmesį į tą Nigelo Wrighto mokymo dalį, kur buvo kalbama apie šėtoną ir egzorcizmą (lot. exorcismus - užkeikiu, išveju). Reikia pasakyti, kad šia tema paskutiniu metu Lietuvoje išleista keletas knygų, tad buvo labai įdomu klausytis žmogaus, turinčio 30 metų patirtį išvarant piktąsias dvasias. Autorius atkreipė ypatingą dėmesį į egzorcizmo sunkumus ir pavojus, kad čia "saviveikla" tiesiog vengtina.
Buvo įdomu sužinoti, kad Anglijos baptistų sąjunga egzorcizmo klausimams skiria pakankamai dėmesio, organizuoja kursus dvasiniams tarnautojams.
Nors neatsakytų klausimų dar liko daug, egzorcizmo problema pasidarė aiškesnė.√
PRIMINIMAS: spalio 14-15 d. NEBIM kviečia į seminarą „Šlovinimas: vizija ir praktika“. Norinčius dalyvauti (taip pat ir NEBIM studentus!) prašom užsiregistruoti iki rugsėjo 25d. žemiau nurodytu LEBBS adresu.
Šių metų liepos 26-31 d. Kauno evangelikų krikščionių
baptistų maldos namų teritorijoje vyko vaikų sporto stovykla.
Esame labai dėkingi misionieriams Rudy ir Margaret Rudzenskas iš Australijos,
padėjusiems ją surengti.
Tai buvo kasmet vykstančios
vaikų stovyklos „Šviesa“ paįvairinimas. Į stovyklą kvietėme
8-16 metų vaikus iš apylinkės ir šalia esančių rajonų.
Buvo sudarytos trys amžiaus grupės, kuriose jie galėjo varžytis. Taigi
kiekviena komanda rungtyniavo savo amžiaus vaikų tarpe, t.y.
8-10, 11-13, 14-16 m.
Labai džiaugėmės
tuo, kad šių metų stovyklą galėjome orientuoti į vaikus,
nelankančius sekmadienio mokyklos bažnyčioje. Taigi ~50 stovykloje
dalyvavusių vaikų galėjo ne tik pasportuoti, bet ir išgirsti
apie beribę Viešpaties meilę jiems.
Komandos rungtyniavo krepšinio, tinklinio,
stalo teniso, estafečių, svarsčių kilnojimo, kvadrato bei
„proto šturmo“ rungtyse.
Pirmasiąs dvi dienas
vaikai galėjo ateiti pasitreniruoti, o jau trečiąją dieną
prasidėjo varžybos. Buvo sudarytas varžybų grafikas – visai kaip Olimpinėse
žaidynėse. J
Smagu buvo ir tai, jog stovykla
tapo ne vien varžybų aikšte, bet taipogi ir sporto mokykla, kur krepšinio
taisyklių, strategijos ir mėtymo technikos vaikus mokė buvęs
krepšinio treneris Rudolfas Rudzenski iš Australijos. Daugelis vaikų pirmąkart
savo gyvenime žaidė tinklinį bei stalo tenisą. O vaikinams ypač
patiko svarsčių kilnojimo rungtis. Poilsiu nuo visų rimtų
rungčių tapo estafetės, kur galima buvo pasijuokti bei linksmai
praleisti laiką.
Kiekvienas rytas stovykloje
prasidėdavo malda, o vakare vaikai gaudavo Dievo Žodžio „porciją“
per neseniai dar garsaus futbolininko Džordžinijo istoriją. Šioje istorijoje
perteikiama mintis, jog net pats didžiausias žmonių apdovanojimas niekad
neprilygs tam apdovanojimui, kurį vieną dieną Dievas suteiks
Jį tikintiems...
Kaip dažnai būna sporte, sporto
stovykla neapsiėjo be traumų. Džiaugėmės, kad nukentėjo
ne vaikai, o vadovas: bežaisdamas krepšinį jis susilaužė koją.
Tačiau tai neatnešė liūdesio ir nesustabdė stovyklos ritmo,
o vaikams šis įvykis tapo nuostabiu pasiaukojimo ir ryžto tarnauti Dievui
pavyzdžiu.
Stovykla baigėme
sekmadienį, visi drauge susirinkę
į
pamaldas. Pamokslininkai kalbėjo apie Nevystantį vainiką, kurį
Viešpats kada nors įteiks savo ištikimiems „bėgikams“.
Po pamaldų atėjo metas įteikti
prizus. Nė vienas stovyklos dalyvis neliko be apdovanojimo.
„Šviesos“ stovykla kasmet tampa laukiamiausiu vaikų vasaros įvykiu. Mes tuo labai džiaugiamės ir tikime, kad nė vienas ištartas Dievo žodis neliko bevaisis, o tinkamu metu atneš gausių Dievo malonės vaisių. Tebūna Jam šlovė už Jo nuostabius darbus!√