Rugsėjo gale Kauno evangelikų krikščionių baptistų maldos namuose vyko evangelizacinės pamaldos.

    Pasiruošimas evangelizacijai prasidėjo dar ankstokai iki jos. Jis vyko pagal „Andrejaus plano“ programą: kiekvienas bendruomenės narys buvo įtrauktas į maldą ir renginio organizavimą.

    Planus šiek tiek sutrikdė Amerikoje siautėjęs uraganas, todėl nesulaukėme svečio iš JAV, Tomo Popelkos, kuris turėjo būti pagrindinis Evangelijos skelbėjas per evangelizaciją. Tačiau pas mus svečiavosi evangelistas iš Lenkijos Piotr‘as Wiazowskis.

    Likus porai savaičių iki renginio, bendruomenės jaunimas pradėjo reklaminę akciją, kurios metu skelbimus apie evangelizacinį vakarą iškabino ant skelbimo lentų, stulpų, autobusų stotelių ir kitų matomų vietų. Šimtai skelbimų buvo išmėtyti į Žemųjų Šančių, kur yra maldos namai, gyventojų pašto dėžutes. Nemažai buvo išdalinta asmeniškai, o taip pat žmonėms gatvėje. Pastorius aplankė ir į pamaldas pakvietė aplink bažnyčią gyvenančius kaimynus. Apie renginį buvo informuojama ir „Kauno dienos“ dienraštyje.

    Specialiai šiam vakarui Lenkijoje atspausdintos brošiūros „Kaip pasiekti ramybę su Dievu?“. Jas gavo kiekvienas atėjusysis.

    Evangelizacinės pamaldos vyko dvi dienas: šeštadienį ir sekmadienį. Kiekvieną dieną dalyvavo apie 70 žmonių, kurie galėjo išgirsti apie amžinas vertybes. Atėjusieji galėjo pasiklausyti jaunimo atliekamų giesmių, pašlovinti Viešpatį kartu su visais. Tiek vyresnės, tiek ir jaunesnės kartos atstovų liudijimai apie beribę Viešpaties meilę ne vieną privertė braukti susižavėjimo Dievu ašarą. Renginio metu buvo atsakinėjama į tokius svarbius gyvenimo klausimus kaip: „Kas laukia už mirties slenksčio?“, „Kaip surasti Tikrąją Meilę?“, „Kaip išvengti gyvenimo aklaviečių ir depresijos?“. Buvo skelbiamas stiprus, gyvybę teikiantis Dievo Žodis, kuris ne vieną atgaivino ir pakėlė, o kitus ir pakaltino, gelbėdamas nuo pražūtingo gyvenimo kelio. Po pamaldų atėjusieji galėjo pasivaišinti bei pabendrauti tarpusavyje ir su svečiais prie arbatos puodelio.

    Keturi žmonės pareiškė norą atiduoti savo gyvenimą Išgelbėtojui Jėzui ir pasiduoti Jo Viešpatystei. Vienas jų jau tapo bendruomenės nariu.

    Evangelizacinis renginys baigėsi, o Dievo Žodžio skelbimo laukas liko. Todėl mes drąsiai kimbame į darbus ir tikime, jog nė vienas Jo žodis nepraeina veltui, bet atneša gausių vaisių.