- Įspūdžiai iš Lietuvos baptistų bažnyčių konferencijos
- Eduardo Goss straipsnis
- Ką rašė „Tiesos draugas“ prieš 85 metus
- Eilėraščiai
- Sentencijos

Įspūdžiai iš Lietuvos baptistų bažnyčių konferencijos

Lapkričio 6 dieną po ilgesnės pertraukos vėl įvyko Lietuvos baptistų bažnyčių konferencija. Iš įvairių mūsų šalies vietų susirinko per 50 dalyvių, kuriuos maloniai priėmė Kauno „Kristaus misijos“ baptistų bažnyčia. Iš aštuonių bažnyčių, įeinančių į Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungą, atvyko atstovai iš septynių, o iš Sąjungai nepriklausančių 17-os – atstovai iš aštuonių bažnyčių ir vienos misijos. Kai kurių bažnyčių atstovai dėl objektyvių ir asmeniškų priežasčių negalėjo dalyvauti. Sveikinimo žodį tarė ir dvasinės vienybės palinkėjo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos pirmininkas pastorius Vladimiras Sereda. Video sveikinimus perdavė John Claydon ir Paul Revill (Jungtinė Karalystė), John Jackson (JAV), taip pat pastorius Artūras Pučkovas, Kauno „Gerosios Naujienos“ bažnyčios pastorius.

Šį kartą pagrindinė konferencijos tema buvo „Baptistų misija Lietuvoje. Praeitis, dabartis ir ateitis“. Apie Lietuvos baptistų bažnyčių praeitį kalbėjo istorikas, Ylakių baptistų bažnyčios pastorius Albertas Latužis. Dabarties ir krikščioniško gyvenimo tema kalbėjo Eduardas Goss, vokiečių misionierius Lietuvoje. Jo mintis apie bendrystės svarbą skaitykite šiame TDE numeryje.

Žvilgsniu į ateitį pasidalino Kauno „Kristaus misijos“ baptistų bažnyčios pastorius Gediminas Kapustavičius. Pagrindinė pranešimo mintis buvo raginimas glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis bendruomenių veikloje.

Čia pažymėtos baptistų bendruomenių buvimo vietosPo pietų buvo galimybė visų bažnyčių atstovams prisistatyti ir atvirai pasidalinti mintimis apie savo bendruomenių džiaugsmus ir sunkumus. Pranešimuose ir pasisakymuose tarsi aidas skambėjo makedoniečio prašymas: „Ateik ir padėk mums!“ (Apd 16,9)

Konferencijos dalyviai buvo dėkingi šauniai „Kristaus misijos“ seserų komandai už gerą ir sotų maitinimą. Pakilią nuotaiką palaikė vietinių giedotojų ir muzikų grupė, įtraukusi visus dalyvius į darnų bendrą giedojimą.

Visi išsiskirstė su viltimi dažniau susitikti tokiose konferencijose, kuriose būtų galima konkrečiau aptarti Kristaus tarnystėje iškylančius klausimus ir rasti Dievo valią atitinkančius atsakymus. Melskimės, kad Viešpats padėtų mums stiprinti „Dvasios vienybę taikos ryšiu“ (Ef 4,3).

Bendra pastorių ir tarnautojų nuotrauka

Zigmas Pocius

Šventųjų bendravimas

Žmogus yra socialinė būtybė ir nori bendrauti. Pasaulio žmonės bendrauja pagal interesus (sportą, nuomonę, pomėgį, tikslą, siekimą, serga už komandą...). Bendri interesai reiškia, kad kitas patvirtina tai, ko ir aš noriu, kas ir man patinka, kuo ir aš gyvenu.

Vienas iš ypatingų bendravimo variantų yra gyvenimas pagal sektos taisykles. Tai „smegenų plovimo“ pasekmė, kai visi galvoja vienodai ir daro tą patį. Bet tai apgaulinga ramybė.

Yra toks bendravimas, kuris veda į širdies ramybę, ir apie tai kalba Šventasis Raštas: tai šventųjų bendravimas. Tai vienas iš brangiausių dalykų krikščionių gyvenime, ir tai iš tiesų egzistuoja šiame pasaulyje.
Mt 18,20: "Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų." (graikiškai „koinonia“)

Kiek žmonių yra susirinkę ir iš kokių socialinių sluoksnių – tai nesvarbu. Svarbu yra tik viena: Jėzus. Per Jį ir Jame atsiranda šventųjų bendravimas. Šitas bendravimo būdas yra kitoks ir skiriasi nuo draugystės. Šventųjų bendravimas yra daugiau nei draugystė. Draugystė paremta interesais ir laikosi iki tam tikrų ribų.
Bet mes, tikintieji, esame Kristaus dalininkai, ir mūsų bendravimas paremtas Dievo interesais!

Tai reiškia: šventųjų bendravimas visada susietas su Jėzumi, su Evangelija, su išgelbėjimu. Ir tik tuomet, kai šitie dalykai tarpsta, tada vyksta šventųjų bendravimas. Jei krikščionys susitinka bendrauti, bet jų pokalbių centre nėra Jėzaus, Evangelijos ir išgelbėjimo žinios, tada toks bendravimas neviršija klubo, partijos ar bendraminčių grupės lygmens.

O bažnyčioje renkasi skirtingi žmonės:
   • Intelektualūs – ir paprasti;
   • Santūrūs – ir labai emocionalūs;
   • Visiškai degradavę žmonės, kuriuos Dievas išgelbėjo, – ir žmonės iš aukštesnio socialinio sluoksnio;
   • Vieni gamta džiaugiasi, – kitiems ji neįdomi;
   • Kai kurie mėgsta skaityti, – kitam perskaityti laikraštį jau yra nelengvas darbas.

Čia tarp žmonių matome didžiulius skirtumus!
Bet šventųjų bendravimas nepriklauso nuo mūsų skirtumų ar charakterių įvairovės.
Kur susitinka krikščionys, ten vyksta šventųjų bendravimas. Ir tai yra dvasinis fenomenas, kurį sunku paaiškinti. Tai didžiulė paslaptis. Gilus ir dvasiškas bendravimas gali būti netgi tada, kai kiek skiriasi pašnekovų teologinės pažiūros.

Pateiksiu pavyzdį. Turiu draugą kataliką - tarp mūsų yra šventųjų bendravimas. Kodėl? Nes mūsų bendravimas nesiremia doktrinomis, žmogišku faktoriumi arba bendrais interesais. Tai, kas mus jungia, yra Kristus ir mūsų tikėjimas Dievu.

Šis bendravimas yra tik tuomet įmanomas ir patiriamas, kai susitinka žmonės, turintys tą pačią Šventąją Dvasią. Šventųjų bendravimas nevyksta, kai vienas atgimęs, o kitas tik religingas. Šventųjų bendravimas nevyksta, kur susitinka žmonės, turintys skirtingus dvasinius šaltinius. Bet kur susitinka krikščionys, ten vyksta šventųjų bendravimas, nors vienas turi vienokią, kitas kitokią nuomonę. Nežiūrint į tai, šventųjų bendravimas yra įmanomas.

Tai geroji naujiena mums visiems: mums nereikia kaip sektoje galvoti ir mąstyti vienodai, kad tarp mūsų atsirastų vienybė. Patirti šventųjų bendravimą ir dvasiškai bendrauti su broliu galiu ir tuomet, kai kiek skirtingai žvelgiame į vieną ar kitą teologinį klausimą, kuris nėra esminis.

Su pasauliečiais mes, krikščionys, negalime patirti šventųjų bendravimo, nes jie neturi Šventosios Dvasios. Tai neįmanoma. Bet su tikinčiaisiais turime bendravimą. Čia visiškai kitoks bendravimo lygis. Tai brangus perlas, kuris savo verte pranoksta visas kitas bendravimo formas.

Dievui šis šventųjų bendravimas yra labai brangus, Jis gina jį ir ragina krikščionis saugoti tarpusavio bendrystę, kad šventųjų bendravimas nenutrūktų.

1 Kor 5,9-11: "Aš jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais. Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio. Bet aš jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo!"

Pat 6,16-19: "Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia, o septyni jam kelia pasibjaurėjimą: išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nekaltą kraują liejančios rankos, nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos, neteisingai liudijantis melagingas liudytojas ir sėjantis nesantaiką tarp brolių."

Dievui pasibjaurėtina, kai žmogus ardo šventųjų bendravimą ten, kur to daryti nevalia.

Praktinis pritaikymas

Kadangi šventųjų bendravimas Dievui itin svarbus ir vertingas, mes turėtume saugoti ir puoselėti broliškumą, draugiškumą!

Kartą išmintingas brolis pasakė: „Kai eini į bažnyčią, nusiprausk, išsikvėpink!“ Kodėl jis tai pasakė? Jis man turi kalbėti dvasines tiesas, o ne apie asmeninę higieną! Bet jis atsakė: „Tu negali įsivaizduoti, kaip šis reikalas gali iškelti didžiulę problemą šventųjų susirinkime!“ Čia yra atsižvelgiama į kitą asmenį dėl vienybės! Dėl šventųjų bendravimo mums reikia rūpintis, kad nebūtume suklupimo ak-meniu kitiems; kad galėtume priimti tuos, kurie yra keisti, su kvapeliu, kitaip elgiasi ir kalba! Priimti juos su meile.

Kol 3,12-13: "Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite."

Aš, kaip tikintysis, turiu daug ką pakęsti, tačiau ne viską. Kai elgesys jau darosi nuodėmingas, man nebereikia „kentėti“. Bet viską, kas dar ne nuodėmė ir netrukdo šventųjų bendravimui, turiu iškęsti. Visų krikščionių bendravimo šaltinis yra mūsų bendravimas su Dievu.

1 Jn 1,3-4: "Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas."

Iš šio bendravimo išplaukia džiaugsmas, pasitenkinimas, širdies ramybė ir viskas, ką Dievas man duoda. Ir per tai aš galiu turėti gilų bendravimą su jumis. Be bendravimo su Dievu neegzistuoja šventųjų bendravimas. Jis visada surištas su Dievu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Kur Jo nėra, nieko esminio nevyksta ir ten nėra šventųjų bendravimo.

Bendravimo formos

Kai kas galvoja, kad bendravimas - tai kartu pabūti bažnyčioje ar dalyvauti konferencijoje. Ne! Tai gali būti viena iš daugelio šventųjų bendravimo formų, o buvimas kartu vienoje vietoje dar nėra šventųjų bendravimas.

Tikras šventųjų bendravimas vyksta tuomet, kai mezgasi ryšys nematomame dvasiniame pasaulyje. Kai suprantu, kad aš galiu dvasiškai kažką perduoti kitam, ir kitas gali man atnešti dvasinę naudą. O tai reiškiasi įvairiais būdais: buvimu kartu, kalbant ir bendraujant tarpusavyje, giedant giesmes, klausantis Dievo Žodžio, skaitant Bibliją, per praktinę pagalbą, maldą ...

Fil 2,1-2: "Taigi, jeigu esama Kristuje paskatinimo, meilės paguodos, jei esama bendrystės Dvasioje, nuoširdumo ir užuojautos, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, santaiką ir sutarimą."

1 Jn 1,7: "Jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių."

Jei vaikščiojame šviesoje ir esame apvalyti Kristaus krauju, tada turime viską, kad atsirastų šventųjų bendravimas, nors teologiškai gal kai kur ir skiriamės. Todėl Biblija mus ragina nuolat saugoti ir puoselėti šventųjų bendravimą ir viską daryti, kad jis būtų ir kad niekas jam netrukdytų.

O mums reikia pastovaus nuodėmių apvalymo, kad šventųjų bendravimas sklandžiai vyktų ir toliau. Jei abu vaikščiojame šviesoje ir esame apvalyti, tada nematomame pasaulyje vyksta stebuklingas susijungimas ir mes turime šventųjų bendravimą.

Kartais tikrai nelengva gražiai ir dvasiškai bendrauti su kitu broliu. Todėl Dievas sugalvojo filtrą, kad žmogiški faktoriai būtų antraeiliai, kad nebūtų sureikšmintas intelektas, išsilavinimas ar mūsų sugebėjimai. Tas filtras yra Šventoji Dvasia, veikianti per dvasines dovanas! Ir Ji duoda tas dovanas kam nori ir kiek nori. Dvasinis tikinčiųjų ugdymas vyksta ir per Dvasios dovanas. Ir tokiu būdu Dievas apeina žmogiškąjį faktorių.

Apie tai apaštalas Paulius rašė Ef 4,11-15: "Tai Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui, kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką, kad nebebūtume maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius. Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje."

Dar yra vienas labai svarbus dalykas: per šventųjų bendravimą, kai vaikščiojame šviesoje, esame pasiruošę Viešpaties atėjimui!
1 Tes 3,12-13: "Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo mūsų Dievo ir Tėvo akyse, kai ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais."
Tai ir yra šventųjų bendravimas.

Ką man reikia daryti, kaip būti pasiruošusiam Viešpaties sugrįžimui? Paprastas atsakymas: puoselėti šventųjų bendravimą ir gyventi šviesoje! Ir nieko kito. Kai pasišvenčiu Viešpačiui, gyvenu šviesoje ir vykdau Viešpaties valią, tampu palaiminimu savo broliams ir seserims. Ir jie tampa man palaiminimu, jeigu taip pat gyvena šviesoje. Tada užgimsta šis paslaptingas reiškinys – šventųjų bendravimas.

Kai puoselėjamas šventųjų bendravimas, tada auga vienybė, ramybė, atgaiva, atleidimas, supratimas, patarnavimas, dvasinis mokymas ir auklėjimas. Kaip išdavą žmonės patiria Šventąją Dvasią ir Dievo artumą.
Ps 133,1: "Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje!"
Po tokio bendravimo visi pasakys: „Tai buvo turiningas susitikimas. Šlovė Dievui!“

Tai galioja tiek bendraujant savo vietinėje bendruomenėje, tiek bendraujant vienai bendruomenei su kita broliška bendruomene. Tikras bendradarbiavimas tarp bendruomenių yra efektyvus ir turi dvasinės naudos tik tada, kai bendruomenė aiškiai stovi ant Dievo Žodžio pamato ir gyvena Dievo Žodžio šviesoje.

Taip pat yra svarbu puoselėti vienybę ir brolybę, vengti ginčų dėl teologinių skirtumų. Kiekviena bendruomenė yra Dievo karalystės dalis, arba Kristaus kūno dalis, taip pat kaip ir mes. Kūnui reikia skirtingų kūno dalių. O skirtingos bendruomenės – kartu ir atskirai – turi Dievo tikslą: šventųjų bendravimą!

Krikščioniškos bendruomenės, kaip ir žmonės, yra skirtingos ir turi savo ypatumus. Nežiūrint to, tarp mūsų gali vykti šventųjų bendravimas.

Žiūrėdami į Naująjį Testamentą, matome, kaip draugiškai ir broliškai bendradarbiavo pirmosios vietinės bendruomenės:
   a) Jos padėdavo viena kitai bėdoje (Apd 11,27-30; 2 Kor 8,19-24);
   b) Jos aptardavo tolesnes strategijas (Apd 15);
   c) Jos rašydavo rekomendacinius laiškus, kad priimtų, pripažintų brolius (Apd 18,27; Rom 16,1);
   d) Jos turėjo bendrą misijų projektą, nes Paulius keliaudavo su broliais iš skirtingų bendruomenių (Apd 
        20,4-6);
   e) Paulius ragino romiečius prisidėti prie jo kelionės į Ispaniją (Rom 15,24);
   f) Priska ir Akvilas patarnavo broliams skirtingose vietose (Rom 16,3-4; Apd 18,2; Apd 18,24-26);
   g) Paulius perdavė romiečiams linkėjimus nuo visų bendruomenių (Rom 16,16);
   h) Paulius rinko pinigus Jeruzalės bendruomenei paremti (2 Kor 8,1-15);
   i) Laiškas efeziečiams yra laiškas kelioms bendruomenėms (Ef 4).

Todėl bendradarbiavimas, ypač su mažomis bendruomenėmis, gali padėti augti, bręsti, stabilizuotis ir vykdyti Bažnyčios pašaukimą. Kas tai yra? Puoselėti evangelizavimą ir mokinystę! Bendradarbiavimas su broliškomis bendruomenėmis puoselėja šventųjų bendravimą, kurį Dievas labai laimina.

Pabandykime žiūrėti į mūsų baptistų bendruomenių bendradarbiavimą kaip į šventųjų bendravimo tąsą!
Raginu lankyti vienas kitą bendrauti, kartu tarnauti, planuoti ir vykdyti misijas, kartu teikti pagalbą, kurti projektus, organizuoti seminarus ir dvasinį ugdymą, rengti konferencijas ir stovyklas. Ten ir gali būti ta erdvė, kur galėsime patirti ir puoselėti šventųjų bendravimą.

Eduardas Goss
Vokietis misionierius, nuo 2004 m. tarnaujantis Lietuvoje
(Pranešimas skaitytas Lietuvos baptistų bendruomenių konferencijoje Kaune 2021 m. lapkričio 6 d.)

Ką rašė „Tiesos draugas“ prieš 85 metus

Spalio mėn. 5 d. Kaune buvo Lietuvos evangelikų suvažiavimas. Jame gausiai dalyvavo lietuviai liuteronai, reformatai ir Klaipėdos krašto evangelikai. Suvažiavimo atidaryme dalyvavo vidaus reikalų ministeris gen. lt. Čaplikas, kultūros departamento direktorius dr. Juška ir kiti valdžios atstovai. Tarp sveikintojų buvo ir mūsų brolis J. Inkenas, kuris sveikino ev. baptistų vardu.

Iš visų prakalbų skambėjo norai, kad visi Lietuvos evangelikai dirbtų bendromis jėgomis. Padaryta graži visų Lietuvos evangelikų bažnyčių bendros veiklos pradžia, apie ką jau buvo rašyta dienraščiuose ir evangelikų spaudoje. Telaimina Dievas kiekvieną gerą norą ir darbą mūsų tautos gyvenime!

Mes, evangelikai baptistai, visame tame esame dar tik stebėtojai. Didžiųjų evangelikų bažnyčių kunigų ir kitų veikėjų tarpe turime vieną kitą gerą draugą, kurie mus supranta ir su kuriais vienširdžiai galime melstis: „Teateina Tavo karalystė!“

Suvažiavime tapo iškelta, kad lietuviai evangelikai neturi tinkamos literatūros. Visi supranta, kad evangeliškoji spauda turi būti tobulinama. Reikėtų gerų giesmių taisyklingoje kalboje. Net svarbiausioji visų evangelikų knyga – Šventasis Raštas – mums prieinamas tik pasenusioje kalboje. Esu patyręs, kad mokslus einąs jaunimas šypsosi paėmęs Bibliją į rankas. „Tiesos draugas“ jau seniau rašė apie naujo Biblijos vertimo reikalingumą ir rinko šiam tikslui aukas, kurias siuntė Britanijos ir Užsienių Biblijų draugijai.

Su keliais didžiųjų evangelikų bažnyčių veikėjais galėjome pasitarti ir, jeigu Viešpats leis, greitu laiku gali pasirodyti laikraštėlis „Vaikų draugas“, kuriame nori bendradarbiauti liuteronai, reformatai, baptistai, metodistai ir kiti. Lėšas laikraštėlio leidybai žadėjo parūpinti mūsų brolis O. Blūmytis iš Latvijos, kuris Anglijoje turi daug draugų tarp įvairių išpažinimų krikščionių.

Teodoras Gerikas, „Tiesos draugas“ 1936 m. lapkričio mėn.

Eilėraščiai

TU ATEINI – IR VISKAS KEIČIAS

Kur Tu, o Kristau, ateini,
nesantaikos dvasia pranyksta,
ir jei širdis neatlaidi, jei blaškos, pyksta,
sava ramybe Tu gaubi, nuramini.

Kur ateini, Emanueli, Tu,
jei sužeista širdis, pavargus ar nuliūdus,
pagydai stebuklingais, težinomais Tau būdais.
Palaimintas buvimas su Tavim kartu.

(Romualda Adomaitytė-Chabarina)

 Vienybei duokime rankas

Vienybei duokime rankas, nes darbo daug yra, kol rytas išsklaidys tamsas ir kol nušvis aušra. Kol žmonės mūsų Lietuvoj, nežinantys tiesos, be Dievo klaidžioja tamsoj, Jis liepia: „Kvieskit juos!“

Iškelkim meilę Jo aukštai, tešviečia ji skaisti, ir būkim Jėzaus žiburiai, kad žmonės rastų Jį. Valia Jo – mums įsakymas, Jo meilė mums ugnis. Nors ir silpni mes esame, bet Jėzus su mumis!

(„Giesmių vainikas“ Nr. 249)

Sentencijos

""Nei mokslas, nei filosofija ar kokia nors ideologija negali pataisyti Biblijos. Atvirkščiai, ji geba apvalyti mūsų mąstymą.""
Dr. Werner Gitt, vokiečių mokslininkas fizikas, profesorius

"Dėl tikros krikščioniškos meilės gerumo į bažnyčią atėjo daugiau žmonių nei dėl visų teologinių argumentų pasaulyje."
William Barclay