•    Kitą svarbią ir prasmingą Velykų žinią iš Jėzaus lūpų išgirdo išsigandę ir nusiminę Jo mokiniai: „Ramybė jums!“

•    Savo aktyvųjį mokinį Petrą Jėzus prakalbino tiesiu klausimu: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“

•    Dviem mokiniams Emause Jėzus atsivėrė ne žodžiais, o veiksmu – lauždamas ir laimindamas bendravimo duoną. Abu prisipažino: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios?“

•    Kokios Velykų žinios laukiame mes? Tikriausiai ne apie margučius ar neaiškios prasmės tradicijas... Sveikindami mielus „Tiesos draugo“ skaitytojus su Kristaus Prisikėlimo švente linkime, kad visi galėtume džiaugtis Prisikėlimo tiesa, jog Viešpats Jėzus buvo „paaukotas dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltas mums nuteisinti“. Tai yra pats Velykų evangelijos branduolys.

Prisikėlusiojo Viešpaties artybės jums linki „Tiesos draugo“ leidėjai

Žinau tikrai: Atpirkėjas gyvas
(giesmė)

Atsiminkite savo vadovus

Šių metų balandžio  6 d. Ylakių ev. baptistų bendruomenė pamaldų matu paminėjo savo ilgamečio Dievo Žodžio skelbėjo ir ganytojo Porfirijaus Šeršniovo 100-ąjį gimtadienį. Po pranešimo apie jo pašaukimą, gyvenimą ir tarnavimą maldoje buvo padėkota už gerbiamo brolio tikėjimo liudijimą, buvo prisiminti jo vaikai ir vaikaičiai. Visi pagiedojo giesmę „Po Jo sparnais“ („Giesmių vainikas“ 170).

A.N.L.

Žemiau spausdiname pranešimo tekstą.

Porfirijus Šeršniovas
1925.03.17 – 2008.06.14

Gimė Lietuvoje rusų sentikių giminėje Rokiškio apylinkėse. Šeimoje augo šeši vaikai. Porfirijus pagrindinėje mokykloje mokėsi siuvėjo amato. Tėvas priklausė baptistų bendruomenei, o po sunkių patyrimų įtikėjo ir Porfirijus. Būdamas 19 metų jis 1944 m. kovo mėn. buvo pakrikštytas eketėje ir tapo Subatės baptistų bendruomenės nariu. Kurį laiką gyveno įvairiuose pietų Rusijos ir Ukrainos miestuose. Ten susipažino su Diana, kurią vedė, jiems gimė keturi sūnūs, bet užaugo trys.  O 1957 m. Šeršniovų šeima apsigyveno Latvijoje. Kyla klausimas, kodėl Porfirijus negyveno savo tėvynėje, Lietuvoje? Atsakymas – ankstyvos jaunystės paklydimai ir išbandymai.           
      
1940 metais Lietuvoje ėmė šeimininkauti sovietų valdžia. Penkiolikametis Porfirijus buvo suviliotas socializmo idėjų ir įtrauktas į naujos santvarkos veiklą. Bet po metų šią tvarką nutraukė Lietuvą užėmusi Hitlerio armija. Kažkas iš kaimynų naujai vokiečių valdžiai pranešė apie komunistų bendrininkus. Porfirijus buvo suimtas, tardomas. Kokių nors svarbesnių žygdarbių nebuvo atlikęs, todėl galėjo supykinti tardytojus, ir šie ėmėsi smurto. Iš tvoros ištraukę medinį kuolą, pasikeisdami daužė juo Porfirijų, siekdami išgauti naudingos informacijos. Gerai prisimenu jo pasakojimą, kaip jis buvo netekęs vilties išlikti gyvas. Jam iš galvos išgaravo visi socialistiniai paistalai. Kentėdamas žiaurius smūgius, mintyse meldė Dievą: „Jei išliksiu gyvas, atiduosiu Tau savo gyvenimą!“ Gal kankintojai pavargo, gal jiems atsibodo ta egzekucija, ir jie įmetė savo auką į pakelės griovį ir pasišalino. Porfirijus suvokė, kad jis, nors leisgyvis, gali kur nors nušliaužti ir pasislėpti. Jam tai pavyko.

Kai 1944-aisiais Raudonoji armija, stumdama į Vakarus vokiečius, įžengė į Lietuvą, Porfirijus suprato, kad buvę šeimininkai jį susiras, nepaliks ramybėje ir bandys įtraukti į komunistinio jaunimo veiklą. Nenorėdamas rizikuoti jis pasitraukė iš Lietuvos ir, kaip minėta, gyveno kurį laiką svetur, o nuo 1957 m. – Latvijoje, Jelgavoje. Čia jis aktyviai dalyvavo įvairioje baptistų bendruomenės veikloje ir tuo pačiu metu dirbo budėtoju Žemės ūkio įrangos gamykloje. Budėjimo metu buvo leidžiama skaityti, bet tik ne Bibliją, o marksistinės ideologijos raštus. Su šia ideologija Porfirijus gerai susipažino ir vėliau sugebėdavo veiksmingai savo žiniomis pasinaudoti.

1972 m. br. Šeršniovas buvo išrinktas pastoriaus tarnystei, pradžioje nedidelėje Aucės bendruomenėje, vėliau – Kuldigos, o dar vėliau – didelėje Liepojos Povilo bendruomenėje. Nuo 1985 metų iki pat mirties 23 metus tarnavo ganytoju Ylakiuose. 2008 metų birželio 14 d. po varginančios ligos  br. Porfirijus Šeršniovas iškeliavo Amžinybėn. Jo kūnas ilsisi Liepojoje, šeimos kapavietėje Lyvos kapinėse.  

Šeršniovų šeima
Dar keletas žodžių apie brangaus Dievo Žodžio tarno Porfirijaus Šeršniovo būdo ir tarnystės bruožus. Neturėdamas galimybės studijuoti teologiją, ši trūkumą jis stengėsi užpildyti savarankiškai, savišvietos būdu. Skaitė gerą ir naudingą literatūrą. Ypač domėjosi tuo metu ateistų puolamos krikščionybės apologetikos tema. Buvo surinkęs nemažą ateistinės literatūros biblioteką. Surasdavo silpnų arba suklastotų Dievo neigimo argumentų ir juos sukritikuodavo. Bibliotekoje turėjo ir krikščionių mokslininkų darbų. Savo žinias ir įžvalgas br. Šeršniovas įterpdavo į pamokslus, o tai erzindavo ateistinę valdžią. Tam tikra prasme tai buvo unikalios tarnystės reiškinys. Kaip per laidotuves br. Šeršniovą apibūdino vienas iš jo kolegų, tai buvo kovotojas. Dar reikėtų pridėti, kad jis ne tik tvirtai gindavo savo pažiūras, bet mokėdavo įsiklausyti ir į kitų nuomonę.

„Atsiminkite savo vadovus, kurie jums paskelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo pabaigą, sekite jų tikėjimu.  Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius.“ (Laiškas hebrajams 13,7-8)

Albertas Latužis  



Mintys apie labiausiai lankomą kapą

Sodo KapasTūkstančiai tikinčiųjų, turistų ir piligrimų apsilanko Izraelyje. Žinoma, jie pirmiausia stengiasi patekti į Jeruzalę, į vieną seniausių miestų pasaulyje. Visų pirma jie nori apsilankyti  Šventojo Kapo  bažnyčioje, kuri priklauso kelioms krikščioniškoms denominacijoms. Ypač daug žmonių čia apsilanko Kristaus Prisikėlimo švenčių metu. Daugeliui pasiūloma aplankyti ir kitą vietą, kuri laikoma taip pat tikrąja Kristaus kapo vieta.  Tai vadinamasis Sodo Kapas. Ar tai reiškia, kad gali būti tikros net dvi vietos? Tokios žinios apie Jėzaus mirtį ir prisikėlimą gali sukelti rimtų abejonių.

Šių eilučių autoriui susipažinimą su Kristaus kapu teko pradėti nuo antrojo varianto. Čia dažniausiai lankosi evangelikai. Tai vieta už Jeruzalės sienos prie  Damasko vartų. Sodas atrodo gana kukliai, bet gerai tvarkomas. Erdvė nedidelė, jauki. Atvira kapo anga, baltos uolienos stačiame šlaite iš karto patraukia dėmesį. Akmuo, kuriuo buvo uždaroma anga, nėra išlikęs, nors gerai matosi jo paliktas pėdsakas. Nėra jokių abejonių, jog tai kapo ola, bet kas čia buvo palaidotas – atviras klausimas...

Šalia šio kapo stūkso stati šviesios uolienos kalva, kuri iš toliau primena žmogaus kaukolę. Aiškinama, kad tai Golgotos (Kaukolės) vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas.

Vaizdas jaukus, jaudinantis. Maloniai švietė rudens saulė, žydėjo kuklios gėlės, medžiuose čiulbėjo paukščiai. Keliose vietose nedidelės grupelės meldėsi, o vienoje grupėje žmonės šventė Viešpaties atminimo Vakarienę ir susikaupę giedojo giesmę.  Ateina į galvą evangelisto Jono užrašyti žodžiai apie Jėzaus kūno palaidojimą: „Toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.“ (Jn 19,41)

Tiesa, yra nuomonė, kad tai negalėjo būti Kristaus kapas, nes kapavietės amžius daug senesnis – šeštasis amžius prieš Kristų, o Kristų paguldė „naujame kapo rūsyje“. (Mt 27,60)

Be abejo, Sodo Kapo variantas negali konkuruoti su daug senesne tradicine Kapo bazilikos versija. Istorija prasidėjo ketvirtojo amžiaus pradžioje, kai Romos imperatorius Konstantinas Didysis – veikiausiai politiniais sumetimais – pradėjo pirmuosius pagoniškosios imperijos krikščioninimo žingsnius. Vieningai imperijai, kur gyveno daug tautų, buvo reikalinga visiems bendra religija, kuri sutvirtintų klibančius valstybės pamatus. Palaipsniui buvo sustabdyti krikščionių persekiojimai ir buvo paruoštas kelias krikščionybei tapti valstybine religija.

Šv. Kapo bazilikos fragmentasKonstantino motina Elena apsilankė Šventojoje žemėje, o sugrįžusi pranešė, kad Jeruzalėje suradusi kryžių, ant kurio buvęs nukryžiuotas Viešpats, ir parsigabenusi jo dalį. Dvasininkija, jau turėjusi polinkį tokioms sensacijoms, toliau platino šią žinią, ir vėliau daugelis stengėsi ką nors „atrasti“: kas vinį, kuria Kristus buvo prikaltas, kas akmenį nuo Jo kapo. Šias relikvijas pradėta viešai demonstruoti. Panašus požiūris išliko iki mūsų dienų. Lankydamasis Kapo bazilikoje girdėjau, kaip dvasininkas aiškino piligrimų grupei, kad Elena „surado“ ir Adomo kaukolę, ant kurios iš Kristaus žaizdų „lašėjo Išganytojo kraujo lašai“.

325 m. imperatorius Konstantinas šioje vietoje pastatydino šią Šventojo Kapo bažnyčią, kuri išliko iki mūsų dienų ir kurioje nenutrūkstama srove kasdien plūsta turistai ir piligrimai iš viso pasaulio. Atvirai kalbant, ši vieta nėra labai maloni, nes prieblanda ir gausybė įvairiausios religinės atributikos, paauksuotos dekoracijos užgožia Jėzaus Kristaus paskelbtos Evangelijos tiesas. Liūdina ir piligrimų nuoširdžios pastangos „tinkamai“ pagerbti (ar pagarbinti) tuos materialius dalykus, pamirštant, kad Jėzus aiškiai pasakė, jog „Dievas yra dvasia, ir Jo garbintojai turi šlovinti Jį dvasia ir tiesa.“ (Jn 4,24)

Ankstyvą pirmųjų Velykų rytą moterys prie Jėzaus kapo rado „akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno“ ir išgirdo klausimą bei atsakymą: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24,2-3; 5-6)

Taigi paklauskime savęs, ar galime švęsdami Kristaus prisikėlimą širdimi pritarti giesmei:

             Lenkiuosi Tau, o prisikėlęs Viešpatie, nes vertas Tu
             gyriaus, meilės, padėkos.
            Prieš Tavo sostą aš su atpirktais klaupiuos.
            Šlovė Tau, Viešpatie, dabar ir visados!
                                                        (Giesmių vainikas 83)   

Albertas Latužis 

Jūs taip pat galite prisidėti prie Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos misijos ir darbų finansiškai, savo tarnavimu, rankomis, maldomis.

Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, dirbantis fizinis asmuo gali skirti iki 1,2% savo jau sumokėtos pajamų mokesčio sumos organizacijai, turinčiai teisę gauti paramą.

Kaip tai padaryti?
Kasmet iki Gegužės 1 d. Jums reikia užpildyti prašymo FR0512 formą:
- arba Internetiniu adresu http://deklaravimas.vmi.lt  (žr. video-instrukciją);   
- arba padaryti tai, apsilankius artimiausiame VMI skyriuje.

Rekvizitai FR0512 formos pildymui:
Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga
Įmonės kodas (pramos gavėjo kodas):  192077697

Iš anksto dėkojame už paramą, teatlygina jums Dievas.