2025 m. birželio 21 d. Lietuvos baptistų bendruomenių atstovai susirinko į baptistų bendruomenių sąjungos metinę konferenciją, kuri šį kartą buvo organizuota Panevėžyje. Visus atvykusius šiltai pasitiko namiškiai iš Panevėžio „Dievo malonės“ baptistų bažnyčios. O pati konferencija nėra tik būtinas susitikimas Sąjungoje kylantiems klausimams spręsti, tai kartu ir galimybė susipažinti, bendrauti ir palaikyti ryšį su broliais ir seserimis iš kitų bendruomenių.

Tarpbažnytinis bendravimas iš tikrųjų yra svarbus, reikalingas ir vertingas. Būtent šia tema konferencijos metu kalbėjo pakviestas svečias – Baltarusijos baptistų sąjungos vyskupas Viktoras Karpovičius.

Susitikimo pradžioje į auditoriją padrąsinimo žodžiu kreipėsi Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčios diakonas Olegas Doroninas, tiksliai pastebėdamas, kad šiais laikais žmonės turi labai daug bendravimo galimybių, tačiau prarandamas sugebėjimas bendrauti. Žodis „bendrystė“ mums sako, kad turime turėti kažką bendra. Krikščioniška bendrystė nėra tik draugiški pokalbiai ir laiko leidimas kartu. Apaštalas Paulius pabrėžia Šventosios Dvasios bendrystę, kuri reiškia artimą ryšį su Dievu, gilų santykį su Juo. Todėl bendrystė yra ir asmeninis gyvenimas Dievo Žodžio šviesoje. Evangelistas Jonas (1 Jn 1,7) rašo: „Jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais.“ Ši bendrystė Kristuje mus veda į vienybę, kadangi bažnyčia yra Kristaus kūnas ir kiekvienas tikintysis turėtų norėti būti kūno nariu. Todėl pasiliekame bendrystėje vienas su kitu, o bet koks pyktis, nesutarimas silpnina šią bendrystę. Bendrystė Šventojoje Dvasioje nėra kažkokia mistinė ar emocinė patirtis. Tai mūsų gyvenimas su Dievu. Esame Kristaus mokiniai, kuriuos vienija mūsų meilė Viešpačiui.

Brolis Viktoras Karpovičius, pradėdamas savo kalbą, atkreipė dėmesį į žodžius, parašytus Laiške efeziečiams (4, 11–12): „Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui.“ Yra daug skirtingų bendruomenių, kurios turi įvairių skirtumų ir tam tikrų tarnystės ypatybių. Skiriasi pamaldų tvarka, jų dažnumas, požiūris į emocinį pripildymą ir daugelis kitų dalykų. Skirtingą įtaką daro ir politiniai įvykiai. Šiuo aspektu buvo pažvelgta į žodžius, užrašytus Evangelijoje pagal Luką (9, 49–50): „Tada atsiliepė Jonas: ‚Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis.‘ Jėzus atsakė: ‚Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“       
                                                                  
Svečias iš Baltarusijos taip pat pastebėjo: „Šiandien gyvename laikais, kai vyksta moralinė degradacija. Yra noras ginčytis, kovoti. Visa tai braunasi į žmones ir užvaldo juos. Kartais bendruomenės gyvenimą paveikia išoriniai veiksniai, pvz., politiniai reiškiniai ir įvykiai skaldo bendruomenę iš vidaus. Dėl jų žmonės pykstasi, atsiskiria. Tegul Dievas apsaugo nuo piktų ir nerūpestingų žmonių!“
 (Plačiau apie V.  Karpovičiaus pamokslą rasite kitame numeryje.)

Po pamokslo susirinkusiems bažnyčių atstovams pamąstymui buvo užduoti klausimai: kokie veiksniai, vėjai gali brautis į bendruomenės gyvenimą? Ką daryti bendruomenėms, kaip užkirsti jiems kelią? Šiuos klausimus susirinkusieji aptarė mažesnėse grupėse. Buvo pastebėta, kad į bažnyčią ateina įvairūs mokymai – kad nėra pragaro, kad bažnyčia turi būti materialiai sėkminga ir klestinti, nuodėmė nėra smerkiama, kad bažnyčia skirta ne visiems... Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad humanizmas daro įtaką bažnyčiai, nes labai daug dėmesio skiriama žmogui ir jo vaidmeniui, susitelkiama į save ir savo problemų sprendimą. Bažnyčiai, kaip ir kitoms gyvenimo sritims, įtaką gali daryti ir dirbtinis intelektas, kadangi jo dėka žmogus gali nustoti mąstyti analitiškai, užduoti klausimus, domėtis, gilintis.

Grupelėse buvo kalbama ir apie būdus, kaip užkirsti kelią nepalankiems veiksniams ir jų įtakai bendruomenėse, kad reikia susitelkti į tai, kas svarbiausia: ištikimai skelbti tikrą, neiškreiptą Dievo Žodį, kadangi tai gali apsaugoti nuo problemų, dar joms neatsiradus. Reikia mokytis nuolankumo, mokytis išklausyti ir patiems būti pavyzdžiu, mokytis atleisti kitiems, kai esame įžeidžiami, pažeminami, nelaikyti pykčio ir kartėlio, kai nesutinkama su mūsų nuomone. Atsiradus tam tikram nuomonių skirtumui įvairiais klausimais, galime kelti klausimą: ar konkreti problema, įvykis daro įtaką mano santykiams su Dievu? Tai gali padėti suvokti, ar kilusi problema iš tiesų yra problema, ar galbūt tai per daug sureikšmintas įvykis. Buvo pastebėta, kad bažnyčiai reikia atsiriboti nuo neteisingų dalykų, mokyti ir stiprinti tarnautojus, kad bažnyčios mokymas atitiktų Dievo Žodį. Jei pastebimas susiskaldymas bažnyčios viduje, turime vienytis ir rasti bendrą kalbą tarp jos narių.

Žinoma, kaip ir kasmet, konferencijos metu buvo aptariami svarbūs klausimai, kylantys baptistų bendruomenių sąjungos veikloje, priimami ir reikalingi sprendimai. Vienas tokių klausimų – naujos, Vilniuje įkurtos, bendruomenės priėmimas į Sąjungą. Į Vilnių kaip misionierius atvykęs brolis iš Baltarusijos Viačeslav Minkevič tarnauja neseniai įkurtoje baptistų bendruomenėje „Piligrim“. Kadangi bendruomenė išreiškė norą stoti į Sąjungą, būti bendrystėje ir vienybėje su kitomis bendruomenėmis, buvo svarstomas šis klausimas. Džiugu dėl kiekvienos bendruomenės, pasiryžusios tarnauti Dievui ir siekiančios vienybės su broliais ir seserimis, todėl balsavimu buvo pritarta bendruomenės įstojimui į Sąjungą.

Bendruomenių gyvenime atsitinka ne tik džiaugsmą teikiančių įvykių, bet ir tokių, kurie liūdina ar verčia susimąstyti, tačiau ir vienus, ir kitus privalu aptarti, o kai būtina – priimti ir atitinkamus sprendimus. LEBBS taryba pateikė informaciją apie Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenės pastoriaus Henriko ir Gilijos Žukauskų dalyvavimą veiklose, neatitinkančiose sveiko biblinio mokymo ir Sąjungos įstatų, bei šių asmenų atsisakymą bendrauti sprendžiant iškilusius klausimus. Balsų dauguma buvo nuspręsta atsiriboti nuo jų ir bet kokios jų vykdomos veiklos. Kadangi Naujojo Testamento baptistų bendruomenės atstovai balsavimui pritarimo neišreiškė, tačiau ir neatsisako dalyvauti Sąjungos veikloje, delegatų balsų dauguma suteiktas numatytas laikas vidinams klausimams bendruomenėje spręsti ir atitinkamam sprendimui priimti.

Konferencijos pabaigoje broliai ir seserys iš Lietuvos bendruomenių susijungė į bendrą maldą, pavesdami Viešpačiui bendruomenes, tolesnius jų planus, tarnystes, prašydami jėgų, išminties ir drąsos, kad mokymas bažnyčiose būtų aiškus, sveikas ir paremtas nekintančiu Dievo Žodžiu. Svarbu, kad kiekvienas įsimintume girdėtas mintis apie tarpbažnytinio bendravimo ir krikščioniškos bendrystės svarbą, kad to nepamirštume grįžę prie savo kasdienių rūpesčių, darbų ir pareigų. Nes pats Dievo Žodis mus ragina ir kviečia būti bendrystėje su mūsų Viešpačiu bei broliais ir seserimis Kristuje.

Konferencijos dalyviai

Lukas Siksnis

Malda. Regėjimo slėnyje

	VIEŠPATIE, šventas ir aukščiausiasis, romus ir nuolankios širdies, į Regėjimo slėnį Tu atvedei mane, gyvenu jo gelmėse, tik regėdamas Tave aukštybėse; nuodėmės kalnų apsuptyje stebiu Tavąją šlovę. Leisk suprasti man paradoksą – kad leistis žemyn reiškia pakilti, kad būti menkam reiškia būti aukštos kilmės, kad širdis sudaužyta reiškia išgydytą širdį, kad nusižeminusi dvasia – džiaugsminga, kad atgailaujanti siela – tai nugalėjusi siela, kad nieko neturėti reiškia turėti viską, kad nešti kryžių reiškia užsidėti karūną, kad duoti reiškia gauti, kad slėnis – tai regėjimo vieta. Viešpatie, dieną žvaigždes galima matyti tik iš giliausių šulinių, – ir kuo gilesni šuliniai, tuo ryškiau tviska Tavosios žvaigždės. Leisk man regėti Tavąją šviesą mano tamsoje, Tavąją gyvybę mano mirtyje, Tavąjį džiaugsmą mano liūdesy, Tavąją malonę mano nuodėmėj, Tavuosius turtus mano skurde, Tavąją šlovę mano slėnyje!
	Ši malda paimta iš puritonų dvasinio palikimo.    Visą maldų rinkinį ruošiasi išleisti Reformatų leidykla. Puritonų judėjimas buvo XVI – XVII a. krikščioniško tikėjimo reiškinys,       jo įtaka sklido ir vėliau, pasiekdama net    Čarlzo Sperdženo (Charles Spurgeon, 1834–1892) laikus,   o jį patį pelnytai galima laikyti paskutiniuoju iš didžiųjų puritonų.

Krikštas Kaune

Vandens kriksto akimirkaDievo Žodis pasakoja, koks didelis džiaugsmas būna danguje dėl vienos su Dievu susitaikančios sielos. Liepos 6 dieną bažnyčia buvo liudytoja, kaip jaunuolis, vardu Erikas, apsisprendė paliudyti savo pasiryžimą sekti Kristumi ir pasikrikštijo vandens krikštu, kartu prisijungdamas prie bendruomenės šeimos. Nors bažnyčia turi baptisteriją (baseiną krikštui), Erikas pageidavo krikštytis tikroje upėje, kaip krikštijosi jo Viešpats Jėzus Kristus. Taip Nemuno vandenyse buvo paliudytas grynos sąžinės atsakas Dievui bendruomenės ir atsitiktinių Šančių pliažo lankytojų akivaizdoje. Ačiū Dievui už Jo malonę žūstančiam pasauliui ir gelbstinčią Evangelijos jėgą!

Krikšto šventę galima pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=bLc5N4sTRY0

    


Apie žmogaus galią

Regis, Dievas labai nenoriai suteikia žmogui galią. Manau, nesunku suprasti, kodėl ilgus šimtmečius Dievas neleido žmogui atrasti atominės energijos. Vėliau žmogus ją atrado, ir šis atradimas pakeitė pasaulį. Kas atsitiko? Ar atradus atominę energiją gyvenimas šiame pasaulyje pagerėjo?

Kaip žinote, nuo to laiko gyventi žemėje tapo pavojinga, nes žmogus įgijo galią sunaikinti pasaulį. Jei manome, kad jokia valstybė nedrįs panaudoti atominio ginklo, mes panašūs į strutį, įkišusį galvą į smėlį. Šiandien valdžioje yra žmonių, kurie panaudotų atominį ginklą rytoj, o gal dar net šį vakarą, jei žinotų, kad jiems pavyks išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kai žmogus įgyja fizinę galią, jis tampa pavojingas.

John V. McGee