Sausio 31 - Vasario 3 Lietuvoje svečiavosi Europos Baptistų Federacijos generalinis sekretorius Alanas Donaldsonas. Džiugu, kad tarp didelio užimtumo, skrydžių per įvairias šalis, Alanas atsiliepė į LEBBS Tarybos kvietimą apsilankyti Lietuvoje, pabendrauti ir daugiau susipažinti su Lietuvos baptistų kontekstu bei tarnyste. Savo vizito metu, Alanas Donaldsonas apžiūrėjo Kauną, susitiko su LEBBS Taryba, patarnavo Dievo Žodžiu Kauno evangelikų baptistų bendruomenėje.

TDE informacija

Alano Donaldsono pamokslas

Pasakytas 2025.02.02 Kaune 

Alanas DonaldsonasAčiū už kvietimą būti su jumis šį rytą. Noriu perduoti sveikinimus nuo Europos baptistų šeimos. Kaip generalinis sekretorius, perduodu sveikinimus nuo vykdomojo komiteto ir 52 tautų narių iš Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų.

Šiandien noriu skaityti iš 1 Petro laiško 2 skyriaus.

Šis laiškas buvo parašytas krikščionims, kurie buvo išsklaidyti po visą regioną. Tai buvo žmonės, kurie pabėgo nuo persekiojimų, pavojų bei atsidūrė naujose vietose – kaip ir kai kurie iš jūsų.

Ir, kaip tikriausiai suprantate, gyvenant šalyje, kuri nėra jūsų gimtinė, tapatybė tampa labai svarbiu klausimu. Tai, kas būdinga atvykusiems iš Ukrainos ar Baltarusijos, yra tikėjimas Kristumi, kaip ir tiems, kurie visą gyvenimą gyveno Kaune.

Skaitykime 1 Petro 2,4–12:
„Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 6 Todėl Rašte pasakyta: Štai dedu Sione kertinį akmenį, brangų rinktinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas. 7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems    tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, 8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. 9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. 11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. 12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną“.

Kas tu esi?
Kaip pristatai save pirmą kartą? Ką tavo prisistatymas pasako apie tai, kuo save laikai?
Ar tavo prisistatymas atskleidžia pasitikėjimą savimi ar nesaugumą? Ar atspindi fizines, emocines ar dvasines savybes? Ar jis liudija apie tavo nueitą kelią? Ar jis atskleidžia, kad esi žmogus, kurį pakeitė susitikimas su Kristumi?

Senajame Testamente daug skaitome apie karalių Dovydą. 22 psalmėje Dovydas save vadina kirminu. 23 psalmėje jis save apibūdina kaip avį! (Jo pozicija gerėja.) Vėliau jis vadinamas tarnu, o dar vėliau – karališkuoju sūnumi! Galiausiai jis apibūdinamas kaip žmogus pagal Dievo širdį.

Kaip krikščionys, savo pagrindinę tapatybę randame Kristuje. Apaštalų darbuose parašyta: „Jame mes gyvename, judame ir esame.“ Mūsų tapatybė yra Kristuje.

Gyvieji akmenys
Kai skaitome 5 eilutę, Petras apibūdina, kas mes esame: „Jūs esate gyvieji akmenys, iš kurių Dievas stato savo šventyklą.“

Norėčiau šiek tiek panagrinėti šią eilutę.
1. Mes esame gyvi – mes esame prisikėlimo žmonės.
Kristus nugalėjo mirtį. Galbūt iki Velykų dar liko keli mėnesiai, tačiau Jis vis dar gyvas, ir mes semiamės gyvybės iš Jo.

Kartais, kai pamokslauju bažnyčioje, klausiu savęs: „Ar ši bendruomenė vis dar gyva?“ Kartą kalbėjau pastorių konferencijoje. Buvo 9 val.15 min. ryto, aš buvau pirmasis pranešėjas. Nebuvau tikras, ar jie yra pabudę, kol vienas pastorius nepradėjo knarkti! Knarkimas yra ženklas, kad žmogus gyvas – tai sustiprintas kvėpavimas. Bet tai nėra toks ženklas, kokio mes ieškome!

Petras sako: „Mes esame gyvi.“ Kaip ir visi gyvi dalykai, mes turime gebėjimą augti, keistis ir prisitaikyti. Tai yra svarbus liudijimas apie mūsų tikėjimą.

Ar Kauno miestas ir Lietuvos tauta mato mūsų gyvybingumą, viltį, džiaugsmą, meilę ir ramybę? Ar jie mato, kaip Dievo gerumas liejasi per mus?

Kokie yra įrodymai, kad mes esame gyvi šiandien?
2.    Mes esame akmenys, o ne plytos.
Kai ateiname pas Kristų, mes netampame vienodomis kopijomis vienas kito. Tie, kurie mėgsta viską tvarkingai organizuoti, galbūt norėtų, kad mes būtume kaip plytos – vienodo dydžio, lengvai sustatomos į eilę. Tačiau Biblija sako, kad mes esame akmenys.

Apaštalas Paulius savo laiške korintiečiams mus apibūdina kaip kūną, sudarytą iš skirtingų dalių. Kiekvienas esame unikalios formos ir paskirties.

Bendruomenėje mes susiduriame su iššūkiais. Kartą skaičiau knygą pavadinimu: „Visi atrodo normalūs... kol geriau jų nepažįsti!“ Tai viena iš priežasčių, kodėl mažose bažnyčiose kyla tiek daug iššūkių – žmonės vienas kitą gerai pažįsta ir ne visada lengva sutarti.

Biblija sako, kad mes esame akmenys, ne plytos. Plytos yra vienodos ir lengvai sujungiamos. Bet akmenys būna visokių formų ir dydžių – juos reikia tinkamai sudėti, kad jie laikytųsi.

Vienybė nėra lengva! Tačiau tai yra mūsų liudijimas pasauliui.
Jėzus sakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“
Mūsų skirtumai turėtų būti palaiminimas, o ne prakeiksmas.

3.  Mes esame šventykla.
Petras sako, kad Dievas iš mūsų stato savo šventyklą. Kodėl tai svarbu?

A) Šventykla buvo vieta, kur buvo apreikšta Dievo šlovė.
Jos architektūra rodė į Dievo šlovę, šventumą ir didybę. Panašiai ir mes, kaip tarptautinė bažnyčia, esame pašaukti atspindėti Jo šlovę.

B) Šventykla buvo vieta, kurioje vizualiai atsiskleidė išgelbėjimas.
Aukos kvapas, išlietas kraujas, žibintų šviesa, smilkalų kvapas – visa tai simbolizavo atpirkimą, atleidimą, susitaikymą, teisingumą, gailestingumą ir malonę.
Ar mūsų kaimynai patiria Dievo malonę, kai susitinka su mumis? Ar jie mato atleidimą mūsų santykiuose? Ar jaučia atjautą mūsų veiksmuose?

C) Šventykla buvo vieta, kur buvo jaučiamas Dievo buvimas.
Jei mes esame Dievo šventykla šiandien, žmonės turėtų pajusti Jo buvimą, kai būna su mumis.
Kai Mozė nusileido nuo kalno, jo veidas spindėjo Dievo šlove.

Pirmojoje bažnyčioje, kurioje tarnavau, buvo viena pagyvenusi moteris. Kartą ją sutikęs netikintis žmogus vėliau pasakė: „Iš jos sklinda Dievo meilė.“

Tai nebuvo tai, ką ji sakė. Tokia ji buvo iš tikrųjų.

Išvada
Petras rašo: „Jūs esate gyvieji akmenys, iš kurių Dievas stato savo šventyklą.“
Ar tai, ką žmonės mato mumyse, rodo, kad mes esame gyvi?
Ar mes vieningai gyvename šiame mieste?
Ar mes atskleidžiame Dievo šlovę, išgelbėjimą ir Jo buvimą savo gyvenime?

Jūs esate gyvieji akmenys, iš kurių Dievas stato savo šventyklą. Amen.

Alanas Donaldsonas

Pamąstymui. Dievo nutarimas - Šeima

Dažnai pasigirsta kaltinimų, kad šiuolaikiniai pamokslininkai yra silpni ir neryžtingi. Dar daugiau, teigiama, jog užuot buvęs ,,tyruose šaukiančiojo balsas“, dažnas Dievo žodžio skelbėjas tampa savotišku klausytojų užgaidų rezonatoriumi. Jis kalba tai, ką nori girdėti abejingi žmonės niežtinčiomis ausimis. Deja, dažnai šie kaltinimai būna pagrįsti. Taip yra dėl to, kad pamokslininkai nelinkę grumtis su didžiosiomis gyvenimo problemomis. Tokį abejingumą sukelia noras išvengti kritikos ir baimė įžeisti ar papiktinti jautresnius žmones. Dar dažniau šio abejingumo priežastis yra baimė pripažinti gyvenimo realybę ir galynėtis su aktualių problemų leviatanu. Dėl to iš sakyklos cituojama poezija ir šlakstoma rožiniu vandeniu. Daugelis pasitenkina tariamu tikėjimu, užuot pasakę: ,,Tikėkite Viešpatį Jėzų Kristų ir būsite išgelbėti“.

Teatras, žurnalai, televizija bei kitos visuomenės informavimo priemonės nevengia parodyti nuogos gyvenimo realybės. Šios visuomenės nuomonę ir nuotaikas formuojančios priemonės nuima mums nuo akių rožinius akinius ir pasiraitojusios rankoves kimba į atlapus kasdienėms problemoms.

Tačiau apie pamokslininkus to nepasakysi. Jie vengia šių klausimų. Skaitydami Ozėjo pranašysčių knygą, neaplenksime gyvenimo problemų, nes jų gausu tarp eilučių. Nėra malonu apie tai kalbėti, tačiau, jei norime suprasti Ozėjo knygoje skelbiamą žinią, mums būtina suvokti šias problemas.

Už Ozėjo pranašysčių slypi suirusios šeimos tragedija. Asmeninė Ozėjo patirtis artima žiniai, kurią jis skelbė. Pats turėjęs neištikimą žmoną, jis sielvarto kupina širdimi pranašauja savo tautai. Šis vyras puikiai žinojo, kaip jautėsi  Dievas, nes pats  jautė tą patį.

Namai, arba šeima yra visuomenės pagrindas – taip buvo ir yra visose tautose. Dievas iš pat pradžių davė žmonijai šeimą. Tai svarbiausias visuomenės struktūros vienetas. Šeima visuomenėje yra tas pats kas atomas fizinėje visatoje. Mažasis atomas vadinamas visatos statybine medžiaga. Šeima yra visuomenės statybinė medžiaga. Statinio pobūdis ir spalva priklauso nuo atskirų plytų, iš kurių jis lipdomas.

Tautos jėga yra ne kur kitur, o ją sudarančiose šeimose, nes būtent jos lemia visuomenės spalvą ir sudėtį. Namai yra grandis, jungianti tautą. Kiekviena šių grandžių yra svarbi.

Šeimoje verda mūsų gyvenimas. Čia mes esame savimi. Išeidami iš namų apsirengiame ne tik fizine, bet ir psichologine prasme. Vos išėję pro duris užsidedame kaukę, tačiau namuose, tarp keturių sienų, mes nusiimame visas kaukes ir būname savimi.

Kadangi šeima yra svarbus strateginis vienetas, Dievas pasirūpino jos apsauga. Jis apjuosė ją pylimais. Vienas iš tokių apsauginių pylimų yra santuoka. Dievas skyrė santuokai daugiau dėmesio negu bet kuriai kitai sąjungai. Visuomenė  neįkūrė  santuokos, bet ją  atrado. Ją sukūrė ir žmonijai davė Dievas. Santuoka tiesiogiai paremta Dievo žodžiu: ,,Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.

Dievas vadovavo pirmai jungtuvių ceremonijai. Jis išleido už vyro pirmąją nuotaką; palaimino pirmąją porą. Santuoka yra daugiau negu teisinis kontraktas, ekonominis potvarkis ar dviejų mylinčių žmonių sąjunga. Tai Dievo nutarimas, Jo veiksmas. Ji remiasi Jo dekretu. Daugelis mano, jog tam, kad du žmonės galėtų susituokti, tereikia leidimo ir dvasininko. Jei norite, kad jūsų santuoka būtų sėkminga, jums reikia Dievo. Be Jo santuokinio gyvenimo kelias bus duobėtas ir akmenuotas.

Dievas skatina žmoniją daugintis santuokos ribose. Tai ir yra šeimos esmė. ,,Ir du taps vienu kūnu“. Prieš žmogui paliekant Edeno sodą, Dievas davė jam santuoką. Be kailių, kuriais vilkėjo Adomas ir Ieva, jiedu teturėjo santuokos liudijimą. Tai vienintelė sąjunga, duota žmonijai dar Edeno sode.

Santuoka yra šventa sąjunga. Laiško hebrajams 13-o skyriaus 4-oje eilutėje Dievo požiūris į ją apibendrinamas tokiais žodžiais: ,,Tebūna visų gerbiama santuoka…“ Todėl, mano mylimieji, teisinis aktas negali jos panaikinti. Santuoka nepanaikinama kažkieno kaprizu ar savavališkai.

John V. McGee   
Paimta iš komentaro:  Kelionė Biblijos puslapiais.  Ozėjo knyga



Jaunimas ne tik sportavo

Vasario 14–16 dienomis jau devintą kartą vyko Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos organizuojamas renginys „Sportuok krikščioniškai“. Per devynis metus buvo aplankyta gana daug Lietuvos miestų ir miestelių – Kaunas, Ylakiai, Mažeikiai, Vilnius, Visaginas, Alytus, Klaipėda, Panevėžys. O šį kartą dalyviai suvažiavo į gražų Dzūkijos miestelį – Veisiejus, kur juos šiltai pasitiko namiškiai ir pasirūpino, kad visa viešnagė būtų maloni ir kokybiška.

Šiemet į Veisiejus dalyviai atvyko iš Joniškio, Kauno, Marijampolės, Ylakių ir Mažeikių – iš viso daugiau nei 50 žmonių. Džiugu, kad renginyje matomi ir nauji veidai, ir tie, kurie jame dalyvauja jau keletą metų. Džiugina ir tai, kad buvo suburta organizatorių ir tarnautojų komanda, kuri su Dievo pagalba planavo, darė ir įgyvendino.

Ačiū Dievui, kad renginys, kuris kažkada prasidėjo tiesiog kaip jaunimo susitikimas, kartu aktyviai praleidžiant laiką, įgauna vis didesnę dvasinę prasmę. Saikingas ir protingas sportas nėra prastas būdas kartu praleisti laiką, ypač technologijų amžiuje, kai žmogus vis ilgiau sėdi palenkęs galvą prie vienokio ar kitokio rankoje laikomo išmaniojo įrenginio. Tačiau nenuginčijamai svarbiau už aktyviai praleistą laiką ar žmogaus kūno priežiūrą yra laikas, skiriamas žmogaus dvasiniam augimui. Biblijoje randame apaštalo Pauliaus raginimą, užrašytą pirmame laiške Timotiejui: „Ugdykis maldingumą. Kūno mankštinimas nedaug kam tinka, o maldingumas viskam naudingas“. Todėl ir šiais metais renginys neapsiribojo tik žaidimais sporto salėje, o vyko kartu su jaunimo konferencija, kurios metu buvo nagrinėjama jaunimui aktuali tema – kaip nepasiklysti meilėje? Dalyviai turėjo galimybę išgirsti liudijimų, istorijų, pamokslų apie krikščioniškus žmonių santykius ir diskutuojant grupelėse apmąstyti, kaip tai galėtų atrodyti jų gyvenimuose, ko galima pasimokyti ir kaip pritaikyti.

Sekmadienį taip pat buvo pasinaudota galimybe aplankyti vietinę Veisiejų baptistų bažnyčią, tarnauti pamaldų metu bei susipažinti su bendruomenės nariais prie jų paruošto gausaus užkandžių stalo. O po pietų vykusiame orientaciniame žaidime dalyviai turėjo ir galimybę šiek tiek daugiau susipažinti su miesteliu ir jo istorija.

Ačiū Dievui, kuris saugojo ir palaimino visą kartu praleistą laiką. O susitikimui praėjus, kiekvienas galime maldoje prisiminti šiuos jaunus žmones, kad Dievo Žodžio sėkla jų širdyse augtų, kad jie trokštų vis labiau pažinti Viešpatį ir įsitraukti į bažnyčios veiklą ir tarnystę toje vietoje, kur gyvena. Tikimės, kad ir kitais metais bus galimybė vėl susitikti galbūt jau kitame Lietuvos kampelyje.     

Bendra nuotrauka prisiminimui
Lukas Siksnis 

Jūs galite mus paremti

Jus taip pat galite prisidėti prie Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos misijos ir darbų finansiškai, savo tarnavimu, rankomis, maldomis.

Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, dirbantis fizinis asmuo gali skirti iki 1,2% savo jau sumokėtos pajamų mokesčio sumos organizacijai, turinčiai teisę gauti paramą.

Kaip tai padaryti?
Kasmet iki Gegužės 1 d. Jums reikia užpildyti prašymo FR0512 formą:
- arba Internetiniu adresu http://deklaravimas.vmi.lt  (žr. video-instrukciją);   
- arba padaryti tai, apsilankius artimiausiame VMI skyriuje.

Rekvizitai FR0512 formos pildymui:
Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga
Įmonės kodas (pramos gavėjo kodas):  191717062

Iš anksto dėkojame už paramą, teatlygina jums Dievas.